Bazilikas
Bazilikas – Lūpažiedžių (Labiatae) šeimos vienmetis augalas, kilęs iš Pietų Azijos. Pirmiausia pradėtas auginti Indijoje. Buvo gerai žinomas senovės Graikijoje ir vadinamas karališkuoju prieskoniu.
Stiebas stačias, 30-50 cm aukščio, keturbriaunis, prie pagrindo plikas, viršuje plaukuotas. Lapai kotuoti ovalūs arba pailgi į pagrindą susiaurėję, retai dantyti arba lygiakraščiai, žalsvi arba rausvi. Žydi smulkiais baltais žiedeliais, susitelkusiais stiebų viršūnėse į varpos formos žiedynus. Vainikėlis daug ilgesnis už taurelę, su lygiakrašte, žemyn atsilošusia apatine ir keturskiaute viršutine lūpa. Vaisius – tamsiai rudas, taškuotas.
Bazilikas vartojamas tiek šviežias, tiek džiovintas. Bazilikas yra malonaus kvapo ir kartoko skonio, primenančio pipirus, gvazdikėlius, lauro lapus ar muskatą, priklausomai nuo rūšies.
Šviežias bazilikas naudojamas skaninti salotoms ir padažams, puikiai dera su pomidorais, agurkais, grybais ir majonezu. Džiovintas bazilikas naudojamas su mėsa, žuvimi, skaninami padažai, sriubos, troškintos daržovės, pupelių ir žirnelių patiekalai. Puikiai tinka aromatizuoti actą ir aliejų.
