Mairūnas
Mairūnas ( kvapusis mairūnas) daugiau mažiau paplitęs po visą pasaulį: iš Indijos pateko į Arabiją, Viduržemio jūros rytines pakrantes ir Egiptą. Taip pat jis sutinkamas Šiaures rytų Afrikoje, Mažojoje Azijoje, Pietų ir Centrinėje Europoje bei tropikų šalyse. Lietuvoje šis prieskonis savaime neauga, auginamas soduose arba daržuose.
Prieskoniams tinka mairūnų lapai ir prieš žydėjimą surinkti žiedų pumpurai.
Daugelyje pasaulio šalių mairūnai yra būtini prieskoniai gaminant įvairius mėsos patiekalus, dešras, konservus bei vyną. Dedamas į įvairius padažus iš grietinės, pomidorų, petražolių. Su šiuo prieskoniu gaminami padažai makaronams, keptoms bulvėms. Neatsiejamas šis prieskonis gaminant patiekalus iš žąsienos ir antienos. Mairūnais patariama gardinti salotas, sūrius, mėsos, žuvies ir daržovių patiekalus. Jo patariama įberti ruošiant ypač kvapnų actą.
Šis nuostabus prieskonis maistą padaro ne tik skanesnį, bet ir lengviau įsisavinamą, nes turi savybę lengvinti virškinimą. Būtina juo pagardinti riebius kepsnius, dešras, daržovių troškinius, žirnių ir pupelių salotas, kiaušinių patiekalus.
Susmulkinti švieži mairūnų lapai ar džiovintų lapų milteliai suteikia maistui lengvai kartoką prieskonį. Dėl silpnai deginančio skonio jis primena paprastąjį čiobrelį, tik jo kvapas švelnesnis ir saldesnis. Taip pat silpnas žiedų pumpurų pakepinimas dar labiau pagerina jo skonį.
