Imbieras
Imbieras kilęs iš Centrinės Azijos. Šiandien tikrasis imbieras yra kultivuojamas visoje tropinėje ir subtropinėje Azijoje (50% pasaulinio derliaus gaunama Indijoje), Brazilijoje, Jamaikoje (iš kur eksportuojamas geriausios kokybės) ir Nigerijoje, kurios imbieras yra gerokai aštresnis, bet neturi švelnaus aromato.
Didelis, storas šakniastiebis (iš tikrųjų „imbiero šaknis“ nėra šaknis). Šviežias jis yra panašus į elnio ragus; džiovintas imbieras paprastai parduodamas miltelių pavidalo, kurių spalva nuo labai baltos iki šviesiai rudos. Imbieras yra gaivinančio, panašus į citriną kvapo su aštriu skoniu.
Imbieras yra tarp pačių svarbiausių ir brangiausių prieskonių. Šiandien šis augalas auginamas visuose tropiniuose regionuose ir naudojamas vietinėse tų šalių virtuvėse. Vis dėlto Europoje jis nėra paplitęs, nors Romos laikais ir buvo svarbus. Šviežias imbieras (taip pat vadinamas žaliuoju imbieru) dabar nesunkiai gaunamas ir Vakarų šalyse.
Daug žmonių mėgsta šviežią imbierą ir toks jis populiariausias Pietryčių Azijoje: šviežias imbieras sutrinamas arba susmulkinamas, keletą valandų mirkomas ir dedamas į patiekalus prieš juos patiekiant. Taip patiekalams suteikiamas gaivus, pikantiškas ir aštrus skonis. Jei šviežias imbieras verdamas, sustiprėja jo aštrumas, bet sumažėja gaivumas. Tailande trintas imbieras kartu su kitais priedais curry pastes (kario pastos) pavidalu dedamas į kreminį aštrų kokosų pieno troškinį. Indoneziečiai dažnai naudoja prieskonines pastas pagamintas pagrindinai iš šviežių čili pipirų ir imbiero mėsai įtrinti prieš kepant. Imbiero arbata, paruošta keletą minučių verdant šviežio imbiero griežinėlius, yra aromatingas ir sveikas gėrimas mėgiamas šilto tropinio klimato šalyse (Indonezijoje) ir vėsiuose Himalajų regionuose.
Džiovintas tikrasis imbieras yra mažai naudojamas tuose regionuose, kur auginamas. Jo skonis labiau aromatingas, nei aštrus ir Europoje naudojamas pikantiškiems sausainiams skaninti. Taip pat pikantiškų riebių padažų ir sriubų skoniui sustiprinti.
